Abejotinų ir beviltiškų skolų mokesčių apskaitos ypatumai
Write your awesome label here.
Apie mokymus
Tikėtina kiekvienoje įmonėje gali atsirasti beviltiškų skolų, nepaisant griežtos pirkėjų skolų kontrolės. Todėl tenka tokias skolas nurašyti ir svarstyti – kaip tokią ūkinę operaciją atspindėti finansinėje apskaitoje. Dar daugiau klausimų kyla, kuomet reikia surinkti įrodymus, kad beviltiška skola taptų leidžiamais atskaitymais apskaičiuojant pelno mokestį.
Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant nurašyti beviltišką skolą, mokesčių mokėtojui kyla pareiga įrodyti ne tik skolos beviltiškumą, bet ir pastangas ją susigrąžinti. Vertinant beviltiškos skolos nurašymo teikiamą naudą kreditoriui, pastebėtina, jog, nurašius beviltišką skolą, kreditorius gali susigrąžinti sumokėtą PVM, o įtraukus įsiskolinimą į sąnaudas ir priskyrus šią sumą ribojamų dydžių leidžiamiesiems atskaitymams – sumažinti mokėtiną pelno mokestį. Todėl, net ir beviltiškos skolos atveju, kreditoriui suteikiama galimybė susigrąžinti apie trečdalį įsiskolinimo sumos.
Šio seminaro metu aptarsime apskaitos politikos papildymo klausimus dėl abejotinų ir beviltiškų skolų, skolų suderinimo ir tokių skolų mokesčių apskaitos klausimus.
Šio seminaro metu aptarsime apskaitos politikos papildymo klausimus dėl abejotinų ir beviltiškų skolų, skolų suderinimo ir tokių skolų mokesčių apskaitos klausimus.
Nuolatinė skolų priežiūra:
-
Kada skola tampa abejotina ir beviltiška? -
Apskaitos politika dėl gautinų sumų.
-
Skolų inventorizacija.
-
Kas inicijuoja beviltiškų skolų nurašymą?
Nurašytų skolų sąnaudos:
-
Finansinėje apskaitoje
-
Įrodymų rinkimas dėl leidžiamų atskaitymų, apskaičiuojant pelno mokestį.
Papildomos naudos
Apie lektorę
Kiti mokymai, kurie gali būti aktualūs